Šėryklos

Pagrindinis šėryklės tikslas yra užtikrinti jauko, o kartu ir sistemėlės su masalu pristatymą ir pateikimą į konkrečią žvejybos vietą.

Dėl to šėryklė turi pasižymėti geromis skrydžio (aerodinaminėmis) savybėmis, o tai svarbu žvejojant didesniais nei 40 metrų atstumais, kitaip neišvengsie šoninio jauko išsibarstymo, dėl ko ženkliai padidės šeriamos vietos plotas o tai nėra pageidautina. Kokie kiti kriterijai būdingi šėryklėms? Šėryklės pagal talpinamo jauko kiekį yra didelės, vidutinės ir mažos, priklausomai nuo  žvejybos sąlygų jos turi greitai paberti jauko mišinį, arba, palyginus ilgą laiką jį išlaikyti ir sukurti jauko šleifą ant dugno. Bet kokiu atveju šeryklė turi gerai laikyti masalą ant dugno, tai ypač svarbu žvejojant srovėje, ji neturėtų apvirsti nusileidusi ant dugno ar riedėti juo. Šėryklė turėtų pakankamai gerai ir greitai pakilti nuo dugno suvyniojant valą ir atliekant permetimus, tai ypač svarbu žvejojant ant "parančių"  apaugusių kriauklelėmis ar vandens telkiniuose kuriuose yra užterštas, akmeningas ar vandens augalija apaugęs dugnas. Ir galiausiai -  šėryklė  neturėtų gąsdinti žuvies savo išvaizda ar kvapu. Galbūt tai yra pagrindiniai reikalavimai, kurie taikomi kokybiškoms šeryklėms.

 Pagal išvaizdą ir konstrukciją išskiriamos šios šėryklių rūšys::

• spiralinės - jos gali būti pasunkintos ir ne (nuo 5 iki 50g svorio, gali būti nuo 3 ik 10 cm ilgio ir nuo 2 iki 4 cm pločio, pakankamai didelės skirtos nemažam jauko kiekiui ir visai mažutės skirtos žvejybai ypač delikačiais įrankiais. Gali būti naudojamos stovinčiame vandenyje ir nedidelėje tėkmėje.
• karkasinės (rėminės) - iš jų garsiausia ir žinomiausia yra METHOD tipo. Ši šėryklė yra labai populiari žvejojant karpius, nes jaukui yra naudojamas klampios konsistencijos mišinys, kuris gali atlaikyti tolimo metimo pasekmes. Atskirų gamintojų karkasinių šėryklių formos ir karkasas gali šiek tiek skirtis, populiariausios yra „Flat“ tipo, dar sutinkamos trijų plokštumų su centriniu arba apatiniu pasunkinimu ir „Long Cast“ arba "Heawy“ tipo skirtos ypač tolimiems metimams atlikti. Šio tipo šėryklių svoriai yra nuo 10 iki 90 g. Gali būti naudojamos stovinčiame vandenyje ir nedidelėje ar vidutinio stiprumo tėkmėje.
• konteinerinės šėryklės – dugninės žvejybos žanro klasika, jei pirmąsias dvi  šėryklių rūšis labai sąlygiškai galima pripažinti tinkamais feeder tipo žvejybai dėl jų naudojimo ypatumų tam tikromis žvejybos sąlygomis (labiau tikėtina, kad jos naudojamos "klasikinei" dugninei), tada konteinerinių šėryklių naudojimas modernioje feeder  žvejyboje nekelia abejonių ir leidžia toliau jas klasifikuoti pagal tipą:
• atviros – skirtos žvejybai vandens telkiniuose kuriuose nėra srovės arba ji yra silpna, truktelėjus, jos greitai paskleidžia jauką iš savo konteinerio, o žvejybos metu gana greitai atsilaisvina nuo jauko dėl jauko purinančių komponentų efekto ir povandeninių srovių poveikio.
• pusiau uždaros - turinčios fiksuotą arba nuimamą dangtelį vienoje korpuso pusėje, skirtos žvejybai srovėje, jauko mišinys lėtai išplaunamas iš tokios šėryklės ir sukuriamas  kvapo ir maistinių dalelių ruožas.
• uždaros - (turinčtios nuimamus dangtelius ant abiejų korpuso galų arba tik vieną nuimamą , o antrąijį – stacionariai uždarą), skirtos žvejybos zonai jaukinti gyvūninės kilmės masalais - daugiausia musės ir uodo trūklio lervoms ir, kai kuriais atvejais, susmulkintais sliekais. Paprastai tokios šėryklės dėl savo cilindrinės formos naudojami vandens telkiniuose, kuriuose nėra srovės, arba upėse, kurių tėkmė yra lėta.

Konteinerinės sėryklės skerspjūvio forma gali būti:

• apvali
• puslankio (tunelio)
• kvadratinė
• stačiakampė
• trikampė

Apvalius skerspjūvio šėrykles geriau naudoti stovinčio vandens ir silpnos srovės telkiniuose, tuo tarpu kvadratines, trikampes ir stačiakampes patogiau naudoti žvejojant srovėje, nes jų „kampinė“ forma yra geresnė  „laikanti dugną“ nei apvali. Tačiau ten kur srovė yra pakankamai didelė, galima naudoti puslankio (tunelio)  formos šėrykles su plačiu pagrindu,  suapvalinta tokios šėryklės forma leidžia patikimiau „laikyti dugną“ ir pranoksta kvadratines ir trikampines šėrykles.

Pagal šėryklės korpuso medžiagą konteinerinės šėryklės būna pagamintos

• iš metalinio tinklelio
• iš plastmasinio tinklelio
• iš plastmasinio cilindro su skylutėmis
• iš lakštinio metalo su įpjovomis

Klasifikacija gali būti tęsiama pagal šėryklių dydį arba, tiksliau, pagal konteinerių tūrį, dalijant juos į didelius, vidutinius ir mažus. Paprastai dideli konteineriai naudojami pradiniame žvejybos etape, kai per pirmuosius 5–10 metimų reikia greitai sukurti šerimo „stalą“, naudojant  tokias šėrykles į žvejybos zoną pristatomas gana didelis jauko kiekis – sukuriama jaukinimo zona, po to pati žvejyba vykdoma mažesnėmis šėryklėmis, kuriomis jaukas į jaukinimo zoną pristatomas labai mažomis porcijomis. Mažos šėryklėsi taip pat naudojamos žvejojant negiliose vandens telkinių vietose, kai jaukinant stengiamasi išvengti nepageidaujamo triukšmo.

Universaliausios vidutinio dydžio šėryklės naudojamos daugeliu atvejų, šis skirstymas yra labai sąlyginis ir nėra aiškaus šėryklės dydžio apibrėžimo. Daroma prielaida, kad kai šėryklės skersmens ir jos korpuso ilgio santykis yra 2 : 3 arba 3 : 5 apvalioms šėryklėms, mažomis turėtų būti laikomos šėryklės, kurių skersmuo neviršija 20 mm, vidutinio dydžio - 25–30 mm, o didelėmis - 40–50 mm. Kvadratinio skerspjūvio šėryklėms tokia sąlyginio skirstymo pagal dydį proporcija yra visiškai tinkanti, bet stačiakampių šėryklių skirstyme, norint apskaičiuoti dydžio santykį, reikia paimti šėryklės aukščio ir jos pločio sumos vertę padalytą iš 2, bet vėlgi, čia nėra aiškių standartų...

Paskutinį šėryklių askirstymą galima atlikti pagal svorį - nuo nepasunkintų iki labai sunkių, sveriančių 120  g.

Iš esmės tuo ir baigiasi konteinerinių  šėryklių klasifikacija pagal pagrindinius parametrus, tačiau remiantisi tuo, kas išdėstyta, galima teigti, kad yra daugybė įvairių rūšių, formų, talpos, dydžio, svorio ir pagamintų iš įvairių medžiagų, skirtų skirtingoms žvejybos sąlygoms šėryklių. Ir jei atsižvelgsime į tai, kad būtina turėti keletą identiškų šėryklių, kurių svoris, dydis ir forma yra skirtingii - visa tai galima ramiaii padauginti iš mažiausiai 3. Bet! Tiesą sakant, jei nemanote kolekcionuoti šėryklių, realiai fyderinėj žvejyboj tikrai jų nereikia tiek daug. Šėryklės nėra priskiramos  prie suvartotų reikmenų ar tiesioginių nuostolių, nes jos nutraukiamos gana retai, bet viskas priklauso nuo sąlygų, kuriomis nuolat žvejojate.

Plačiausias įvairių šėrykliu pasirinkimas, išsirinkite internete arba užsukite į mūsų parduotuves.