Rudens didžiųjų lydekų žvejyba – kada, kur, kaip?

Patalpinta Spa 16, 2025 09:52 - Peržiūrėta (365)

Rudens didžiųjų lydekų žvejyba – kada, kur, kaip?

Žvejyba rudenį ir ankstyvą žiemą (iki ledo): Didžiųjų lydekų sezonas

Ruduo ir pereinamasis laikotarpis į žiemą yra vienas iš produktyviausių didžiųjų lydekų medžioklės periodų. Vandenys vėsta, grobio žuvys buriasi, o plėšrūnės lydekos tampa vis drąsesnės ir agresyvesnės, siekdamos sukaupti kuo daugiau energijos žiemos sezonui.

Rudens pokyčiai: kas vyksta vandenyje?

  1. Temperatūra krenta – vanduo vėsta nuo ~18 °C rugsėjo pradžioje iki ~5–6 °C lapkričio pabaigoje. Tai keičia žuvų elgesį.

  2. Augmenija nyksta – vasaros metu tankūs žolių laukai išretėja. Lydekos išlenda iš priedangos.

  3. Grobio susibūrimas – smulkesnės žuvys (kuojos, raudės) telkiasi gilesniuose sluoksniuose arba prie struktūrų.

  4. Skirtingi gyliai – rudenį lydekos nebūtinai laikosi seklumose; jos gali migruoti tarp gylio ir pakrančių.

Ankstyva žiema: kol dar nėra ledo

Tai laikotarpis tarp lapkričio pabaigos ir pirmų šalčio bangų, kai vanduo itin skaidrus, augmenija jau beveik mirusi, o lydekos – lėtos, bet dar kibios.

  • Vandens temperatūra – 2–5 °C: lydekos vangesnės, bet vis dar medžioja.

  • Gylio svarba: jos pasitraukia į vidutinio ar didesnio gylio vietas, bet nebūtinai pačioje dugno zonoje.

  • Maisto koncentracija: grobio žuvys laikosi kompaktiškiau, todėl lydekos seka paskui.

  • Mažesnis konkurencijos triukšmas: daugelis žvejybininkų jau nežvejoja, taigi užmaišymo – mažiau.

Tinkamiausios vietos: duobės prie salelių, įlankos su likusia augmenija, grioviai, perėjimai tarp seklaus ir gilaus vandens.

Kada kimba geriausiai?

  • Rudens vidurys (spalio antroji pusė): vienas produktyviausių laikotarpių. Vandenys atvėsę, bet dar ne per šalti.

  • Lapkritis ir gruodžio pradžioje: puikus metas didžiosioms lydekoms. Kimba vangiau, bet paėmimai rimti.

  • Dienos metas: geriausia nuo 10:00 iki 15:00, kai saulė pasiekia aukščiausią tašką ir šiek tiek sušildo paviršių.

  • Oras: debesuota, silpnai lietinga ar apniukusi diena su švelniu vėju – idealu.

Kur ieškoti lydekų?

  • Perėjimo zonos

Tai vietos tarp skirtingų gylių – seklių pakrančių ir vidutinio ar gilaus vandens. Šiose zonose dažnai juda smulkesnės žuvys, todėl lydekos čia tyko grobio. Puikus pavyzdys – lėkštas krantas, kuris staiga pereina į gilesnę vietą ar griovį. Tokios vietos veikia kaip „kelių sankryžos“, kur plėšrūnė gali laukti pro šalį migruojančių žuvų.

  • Struktūrų kraštai

Net ir po vegetacijos sezono struktūros lieka svarbios. Tai gali būti paskutinės žolių sankaupos, akmenų krūvos, kelmai ar šaknys po vandeniu. Lydekos naudojasi šiomis vietomis kaip priedanga – jos slepiasi ir stebi aplinką, pasiruošusios atakuoti bet kokį praplaukiantį masalą. Žvejojant šalia tokių vietų, svarbu vesti masalą kuo arčiau krašto.

  • Gilių vietų kraštai

Šaltėjant orams, lydekos linkusios laikytis prie gilių vietų ribų, tačiau ne pačiame dugne. Jos išsirenka šlaitus ar „lentynas“, kur gali kontroliuoti didesnę erdvę. Ypač efektyvu žvejoti ten, kur dugno reljefas pereina iš 3–4 metrų į 6–8 metrus. Čia tinka tiek vertikalus džigavimas, tiek velkiavimas.

  • Pakrantės su saulės poveikiu

Saulėtą dieną net šaltame ore paviršinis vanduo gali šiek tiek sušilti. Seklios įlankos, orientuotos į pietus ar pietvakarius, gauna daugiau šviesos ir tampa aktyvesnės. Grobio žuvys renkasi tokias zonas, o plėšrūnės lydekos seka paskui. Rekomenduojama masalus vesti lėtai, šalia šiltėjančių plotų.

  • Įlankos ir išplatėjimai

Tai vietos, kur upė ar ežeras šiek tiek praplatėja, susiformuoja ramesnė zona. Tokiose vietose vanduo mažiau juda, todėl jis gali būti keliais laipsniais šiltesnis nei atvirose vietose. Tai patrauklu ir grobiui, ir plėšrūnėms. Jei įlankoje yra struktūrų – efektas dar stipresnis.

  • Vandens įtekėjimo vietos

Jei į telkinį įteka mažas upelis ar griovys, tai gali būti šiltesnio ir deguonimi turtingesnio vandens šaltinis. Net ir mažas vandens judėjimas sukelia biologinį aktyvumą, o lydekos puikiai tai jaučia. Būtent šiose vietose galima tikėtis paėmimo net per vėsesnę dieną.

  • Grioviai ir senos vagos

Tai natūralios ar žmogaus sukurtos dugno struktūros, kurios išlieka aktyvios visą sezoną. Griovių pakraščiai ar senų vagų posūkiai dažnai pritraukia grobio žuvis, o lydekos užima strateginius taškus netoliese. Žvejybai naudingi masalai su giliu panėrimu ir tiksliu valdymu.

Kokius masalus naudoti?

1. Jerkbait'ai / vobleriai

2. Soft swimbait'ai

3. Dideli spoon'ai / spinnerbait'ai

4. Negyvas masalas (dead bait)

  • Naudojamas statiškai, ypač vėlyvą rudenį.

  • Tinka naudoti su plūdėmis ar dugnine.

Technika ir taktika

  • Lėtas traukimas

Šaltame vandenyje lydekos tampa mažiau aktyvios ir nesivaiko greitai judančių grobio objektų. Lėtas, nuoseklus masalo traukimas yra esminis. Masalas turėtų judėti kaip sužeista žuvis – tai sužadina instinktą paimti. Reikia daryti ilgus sustojimus, leisti masalui nusileisti ar "pakabėti" vandenyje.

  • Stop & Go

Tai technika, kai masalas traukiamas porą metrų, tada sustabdomas kelioms sekundėms. Po pauzės vėl pradedamas judėjimas. Būtent tose pauzėse dažnai įvyksta kibimas. Ypač veiksminga su vobleriais ar minkštais masalais.

  • Trolling

Lėtai vilkite masalą valtimi (2–3 km/h) per perėjimo zonas, palei žolių kraštus ar šlaitus. Tinka tiek su dideliais jerkbait’ais, tiek su guminiais swimbait’ais. Pakeiskite greitį, trajektoriją, kad išvengtumėte monotonijos.

  • Casting (metimas)

Tai aktyvi taktika: masalas metamas į tikslines vietas (šalia struktūrų, augmenijos ar gylio perėjimų) ir grąžinamas įvairiu tempu. Galima derinti su "twitch" judesiais, kai spiningas švelniai timptelėjamas, imituojant sužeistą žuvytę. Privalumas – galimybė "apklausti" skirtingas zonas ir išprovokuoti paėmimą.

  • Vertikalus džigavimas

Kai žvejojama iš valties stovint vienoje vietoje virš gilesnių vietų. Masalas leidžiamas žemyn ir kilnojamas aukštyn-žemyn. Ypač veiksminga su guminiais masalais ar šaukšteliais.

  • Zoninis skenavimas

Naudojant echolotą ar išmanymą apie telkinį, planuoti vilkiavimo trajektoriją: pradėti nuo pakrančių, tada eiti į gylį, pasitikrinant struktūrų ribas, šlaitus, slenksčius.

ROVANA rekomendacijos (ruduo – iki ledo)

  • Meškerės: Medium Heavy 2.40 m, didesniems masalams. 

  • Valas: pintas 0.18–0.22 mm + 30 cm fluorocarbon pavadėlis.

  • Priedai: ROVANA segtukai, unhooker, žvejybos pirštinės.

  • Masalai: Jerkbait'ai, Spinnerbait'ai, Swimbait'ai, Spoon'ai, taip pat paruošti bait rig'ai.

Išvada

Rudenį ir vėlyvą rudenį iki ledo – tai didžiųjų lydekų metų laikas. Reikia tik stebėti vandenį, neskubėti, pasirinkti tinkamą masalą bei vietą.